Išvystyta infrastruktūra

Palanki geografinė Kauno rajono padėtis, kartu su vystoma ir tobulėjančia infrastruktūra, siūlo patrauklias galimybes logistikos ir transporto veikloms plėtoti. Per Kauno rajoną kertasi pagrindiniai transporto koridoriai:

  • Šiaurės jūros – Baltijos jūros koridorius – tai vienas iš 9 koridorių, kurie turėtų sudaryti bendrą pagrindinių Europos Sąjungos transporto koridorių tinklą. Europos Komisija šiam tinklui įgyvendinti 2014–2020 m. planuoja skirti didžiules lėšas iš CEF (angl. Connecting Europe Facility) programos ir tikisi, kad įgyvendinus visų 9 transporto koridorių vystymo projektus, ženkliai palengvės piliečių mobilumas, bus išspręsta daug taršos, saugumo keliuose problemų, bus labiau diversifikuotas transporto rūšių panaudojimas Europos Sąjungoje. Daugiau informacijos.
  • Rail Baltica yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. Projekto Rail Baltica Baltijos šalių dalis vadinama Rail Baltica globaliu projektu. Daugiau informacijos.
  • Autostrada A6 driekiasi nuo pat Varšuvos iki Sankt Peterburgo, jungdamas daugelį Baltijos šalių ir jų sostines, kaip Ryga ar Talinas.
  • Autostrada A1 jungia pagrindinius Lietuvos miestus Kauną, Vilnių ir Klaipėdą, o už valstybės sienų driekiasi iki pat Maskvos per Minską ir Kijevą.

Statyba – neatsiejama bet kurios šalies ekonomikos dalis. Vienas iš pagrindinių spartaus Kauno rajono ekonomikos augimo ženklų  – didelis išduodamų statybos leidimų skaičius. 2015 m. Kauno rajonas pagal šį rodiklį buvo antroje vietoje, nusileisdamas tik sostinei. 2016 m. išlieka lyderių penketuke.

Palankią ekonominę aplinką Kauno rajone atspindi nuolat augantis veikiančių ūkio subjektų skaičius, kuris nuo 2016 m. padidėjo 265 vienetais. 2017 m. pabaigoje Kauno rajone jau veikė 3082 ūkio subjektai. Nuo 2013-ųjų iki 2017-ųjų metų kasmet ūkio subjektų skaičius vidutiniškai padidėjo 198,75 vienetais. Didžiausias prieaugis , 265 ūkio subjektai  buvo  užregistruoti nuo 2016 iki 2017 metų. Pagal šį rodiklį apskrityje Kauno rajonas nusileidžia tik Kauno miestui. Didžiausia Kauno rajono įmonių dalis verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba, 875 ūkio subjektai (28.4%). Kitų ekonominių veiklos rūšių pasiskirstymas yra tolygesnis: apdirbamoji gamyba 370 (12%), transportas ir saugojimas 270 (8.8%), kita aptarnaujamoji veikla 261 (8.5%), statyba 243 (7.9%) ir kitos.

Dar vienas rodiklis rodantis Kauno rajono plėtra yra naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas. Nuo 2013 metų darbo vietų skaičiaus Kauno rajone veikiančiose įmonėse ženkliai augo.  Vidutis darbuotojų prieaugis nuo 2013-ųjų iki 2017-ųjų metų buvo 1644,5 per metus. Didžiausias darbuotojų padidėjimas nuo vienų metų pradžios iki kitų metų pradžios buvo 2015 metais kai darbuotojų skaičius per vienerius metus paaugo 2273 darbuotojais. 2017 metais daugiausia darbuotojų dirba įmonėse kurios turi nuo 20 iki 49 darbuotojų. Mažiausia darbuotojų skaičių yra įdarbinusios įmonės kurios turi nuo 500 iki 999 darbuotojų.

Darbuotojų skaičių didinti numato kas ketvirta rajone veikianti įmonė, apie 60 proc. – didelių pokyčių nenumato. Mažinti apyvartą, investicijas ir darbuotojus numato tik apie 3 proc. įmonių.