Jaučakių piliakalnis su senovės gyvenviete – vienas iš geriausiai išsilaikiusių panemunės piliakalnių, turintis taisyklingą formą ir įdomią fortifikaciją. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XV a. pradžia.
Šioje vietoje stovėjo medinė Paštuvos pilis. Petras Dusburgietis savo kronikoje mini 1292 m. vykusį kryžiuočių įsiveržimą į šias žemes, o pilis šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1323 m.
Archeologai, tyrinėdami piliakalnį, rado kultūrinį sluoksnį su IV–XIII a. keramika, kauliniu adikliu, gyvulių kaulais, o tiriant papėdės gyvenvietę rastas iki 1,1 m storio kultūrinis sluoksnis.
Apie piliakalnį sklinda daug legendų. Pasakojama, kad piliakalnį kepurėmis supylę švedai, jame buvęs dvaras, bet kažkas dvarą prakeikęs ir šis nugrimzdęs. Arba kad piliakalnio viršuje buvusi kiaurymė, į kurią įmetus akmenį girdėdavosi skambant, bet dugno negalima buvę pasiekti. Taip pat pasakojama, kad piliakalnyje gyvenę milžinai.
