Verslo aplinka

Šešerius metus iš eilės aukščiausių pozicijų neužleidžiantis Kauno rajonas 2016 m. rajonų savivaldybių indekse vėl užėmė pirmąją vietą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas nustatydamas savivaldybių indeksą vertina tiek investicinę, tiek socialinę aplinką. Ypatingai gerų rezultatų savivaldybė pasiekė investicijų ir plėtros, sveikatos ir socialinės rūpybos, turto valdymo bei administracijos srityse.

Spartaus Kauno rajono ekonomikos augimo ženklas – didelis išduodamų statybos leidimų skaičius. 2015 m. Kauno rajonas pagal šį rodiklį buvo antroje vietoje, nusileisdamas tik sostinei. 2016 m. išlieka lyderių penketuke.

Palankią ekonominę aplinką Kauno rajone atspindi nuolat augantis veikiančių ūkio subjektų skaičius, kuris nuo 2016 m. padidėjo 201 vienetu. 2017 m. pradžioje rajone veikė 2709 ūkio subjektai. Pagal šį rodiklį apskrityje Kauno rajonas nusileidžia tik Kauno miestui.

 

 

 

 

 

 

 

 

Didžiausia Kauno rajono įmonių dalis verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba (28%). Kitų ekonominių veiklos rūšių pasiskirstymas yra tolygesnis: apdirbamoji gamyba (12%), kita aptarnavimo veikla (10%), statyba (9%), transportas ir saugojimas (9%), profesinė, mokslinė ir techninė veikla (7%). Mažiausiai būdingos ekonominės veiklos susijusios su finansais ir draudimu (0,2%), kasyba ir karjerų eksploatavimu (0.2%) bei viešuoju valdymų ir gynyba (0,2%).

Verslininkus kurtis Kauno rajone skatina čia vykdoma palanki mokesčių politika. Naujai įkurtoms įmonėms bei įmonėms, įdarbinusios daugiau kaip 50% Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, trejus metus visur netaikomi žemės ir valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčiai.

Savivaldybė taip pat yra parengusi Kauno rajono smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros 2014–2020 m. programą. Įkurtas Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo fondas kasmet išdalinantis daugiau nei 14 000 eurų verslo subjektams.

Lietuvos kredito unijos duomenys rodo, kad Kauno rajono savivaldybėje verslumo lygis yra 177% nuo Lietuvos vidurkio. Pagal šį rodiklį savivaldybė užima trečią vietą Lietuvoje. Verslumo lygis apskaičiuojamas atsižvelgiant į veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičių, metinį jų prieaugį, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių, jų skaičiaus augimą bei gyventojų ir įmonių, pasinaudojusių Verslumo skatinimo fondo paskolomis.

Tiesioginės užsienio investicijos viena gyventojui Kauno rajone 2015 m. sudarė 1206 eur. Pastaruosius trejus metus yra fiksuojamas TUI augimas.

Darbuotojų skaičių didinti numato kas ketvirta rajone veikianti įmonė, apie 60 proc. – didelių pokyčių nenumato. Mažinti apyvartą, investicijas ir darbuotojus numato tik apie 3 proc. įmonių.

Nuo 2011 m. Kauno rajonas šalyje taiko mažiausius verslo liudijimo mokesčius. Metinis mokestis siekia nuo 1 euro iki 35 eurų. Taikomos ir lengvatos – 30%, 50% ar net 100%. Nuo 2012 m. auga išduotų verslo liudijimų skaičius. 2016 m. buvo išduota net 3401 verslo liudijimų. Tarp mažųjų savivaldybių pagal šį rodiklį Kauno rajonas užima antrąją vietą Lietuvoje.

Kauno rajonas yra įsikūręs patogioje vietoje. Gerą susiekimą užtikrina magistraliniai keliai – „Via Baltica“ bei Vilnius-Kaunas-Klaipėda, taip pat iki Kauno nutiesta europinė geležinkelio vėžė – „Rail Baltica“. Čia yra įsikūręs ir tarptautinis Kauno oro uostas, 2011 m. pripažintas sparčiausiai augusiu Europoje. Šiuo metu iš Kauno oro uosto  siūloma keliauti 16 krypčių.

Kauno rajonas  patraukli vieta gyventi, dirbti ir investuoti!