Paroda „Lagaminas“ Raudondvario pilyje, tai ne tik šių kelioninių talpyklių nuo pintos skrynios (dėžės) ar lagamino–spintos vystymasis iki lagamino istorija, bet ir mados įtakos ir kitos temos, besisukančios apie lagaminą.

Kol lagaminas virto tokiu, kokį šiandien turime – praėjo ne vienas šimtas metų. Laikais, kai žmonės judėdavo pėsti, daiktus jie nešiodavo ryšuliuose iš veltinio, grubaus audeklo, odos ar kailio. Ėmus daugiau keliauti vežimais plačiai paplito medinės kelioninės skrynios, kurias patogu vežioti vežimuose ar pritvirtinti prie karietos. Skrynios buvo patogios gabenti stambius, sunkius daiktus (pvz., indus, knygas). Jos turėjo būti tvirtos, to reikalavo kelionės vežimais duobėtais keliais. Įvairūs meistrai lagaminus gamindavo iš įvairių medžiagų, pvz., medines sieneles aptraukdavo vilnoniais ar lininiais audeklais, oda.