Kačerginės kraštovaizdžio pažinimo takas

            Kauno rajono savivaldybės administracija, siekdama  reprezentuoti Nemuno pakrantės Kačerginėje kraštovaizdį bei sukurti palankią rekreacinę aplinką tiek Kačerginės gyventojams tiek atvykstantiems turistams bei pasinaudodama ES struktūrinių fondų teikiama parama, įrengė Kačerginės kraštovaizdžio pažintinį taką.  Atlikti kraštovaizdžio teritorijos pakrančių tvarkymo darbai, iškirsti menkaverčiai želdynai ir invaziniai medžiai, įrengti inžineriniai statiniai (pėsčiųjų/apžvalgos takai, suoliukai, vabzdžių viešbutis ir kt.) bei informacinės lentelės, supažindinančios su šiai vietai būdinga  gyvūnija ir augmenija, kraštovaizdžiu ir atsiveriančia panorama. Projekto autorius: UAB „Archispektro“ architektai  I. Deveikytė ir D. Svarauskaitė, projekto vadovas A. Kalinauskas.  Rangovas - UAB „Žaliasis servisas“.

Tako koordinatės:

54.93364112561127, 23.700660659693778 (www.google.com/maps) 

480886, 6088613 (LKS 94) (www.maps.lt ) 

Iki tako galima atvykti dviračiais, paspirtukais arba pėsčiomis.

Pačiu taku galima vaikščioti tik pėsčiomis!

Kviečiame pradėti kelionę:

1 stotelė – susipažinkime su šiai vietovei būdingais pievų augalais: paprastąja garšva (Aegopodium podagraria L.), vaistine česnakūne (Alliaria petiolata (M. Bieb.) Cavara et Grande), šliaužiančiąja tramažole (Glechoma hederacea L.), iš kurių supintas vainikas, kaip sako  pasaulio tautų mitai, Valpurgijos naktį padeda atpažinti raganas. Pamatysite kuklųjį siauralapį  gyslotį (Plantago lanceolata L. ), valgomąją rūgštynę (Rumex acetosa L.), ankstyvąją viksvą (Carex caryophyllea Latourr ), Paprastąją kraujažolę (Achillea millefolium L.), pavadintą Trojos karo didvyrio Achilo vardu ir  pavasarinę raktažolę ( Primula veris L.),  apie kurią pasakojama  taip: Šv. Petras, saugojęs dangaus raktus, užmigo ir raktai nukrito žemėn. Angelai raktus grąžino Šv. Petrui, o ten, kur jie gulėjo, išaugo gėlės – raktažolės.

2 stotelė – pasižvalgę  po pievą, apžvelkime medžių ir krūmų karalystę. Ažuolą, beržą, pušį visi pažįsta. Ant medžių šakų pakabinome paveikslėlius su kitais šioje vietoje augančiais medžiais ir krūmais.

Pabandykite surasti:

1. Baltąjį gluosnį (Salix alba L.) -  aukštą medį, kuris  paprastai užauga apie 20-25 m aukščio, kartais  net iki 35 m. Jų kamieno skersmuo iki 1 m, senų medžių gali būti ir  iki 2 m skersmens.                             

2. Paprastąją ievą (Padus avium Mill.) - 10-15 metrų medį, kartais krūmą, natūraliai augantį Europoje ir Azijoje. Jos pumpurai pradeda skleistis anksčiausiai iš mūsų vietinių lapuočių. Balti žiedai sudaro ilgas nusvirusias kekes, kvapnūs,  turi daug nektaro ir yra gausiai lankomi vabzdžių.  

3. Uosialapį klevą (Acer negundo L. ) – invazinę rūšį,  kuris imituoja normalius medžius, bet išties tuos normalius medžius ir išnaikina. Augalų, kurie atlaikytų uosialapių įsiveržimą beveik nėra.          

4. Kanadinę tuopą (Populus canadensis Moench ) – įvežtą, šalyje augančios drebulės giminaitę. Medis gali išaugti iki 30 – 40 metrų , o skersmuo gali siekti net 3 – 4 metrus.

5. Paprastąją gervuogę (Rubus caesius L.) - daugiametį erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmą. Stiebai statūs arba šliaužiantys, išaugantys iki 3 m aukščio, dygliuoti. Vaisiai- tamsiai mėlynos spalvos valgomos ir gardžios uogos.

6. Europinį ožekšnį (Euonymus europaeus) -  augantį krūmais (iki 3 metrų aukščio) arba medžio pavidalu (iki 6 metrų aukščio), pasižyminčiu dekoratyviais skaičiai rožinės spalvos vaisiais (nuodingi). Iš sudegintos medienos anglių gaunami kokybiški piešimo pieštukai.

3 stotelė – mini amfiteatras. Patogiai įsitaisykite ir  pasiklausykite paukštelių giesmių. Turėtumėte išgirsti rytinės lakštingalos (Luscinia luscinia), strazdo giesmininko (Thurdus philomelos) ir kitų  balsus. Nenusiminkite, jei nepavyks išgirsti gyvai ar neatpažinsite jų balselių.

Pasiklausykite čia: https://www.youtube.com/watch?v=x-Jf3W8yRyI  Įrašu leido pasinaudoti jo autorius - Darius Babelis. 

4 stotelė – kviečiame nuo apžvalgos rato pasigėrėti didinga Nemuno panorama: Nemuno slėnio šlaitais, Vilkijos moreniniu gūbriu, Netonių  ir Karnavės kaimų namų stogais, Karnavės upelio (Nemuno dešiniojo intako) slėniu.

5 stotelėje sužinosite keletą faktų apie Nemuną, laivybą upe, pakrančių gyvenvietes bei jame sugaunamas žuvis.

6 stotelė – skirta ramiam poilsiui su  meditacijai įrengtu suoleliu.

7 stotelė – „daugiabučiai“ inkilai paukščiams. Įdomu, kas bus pirmieji gyventojai?

8 stotelė –vabzdžių viešbutis. Pretendentų jame apsigyventi daug: jis tinkamas boružėms, auksaakėms, pavieniui gyvenančioms laukinėms bitėms, vorams, kamanėms ir parazitinėms vapsvoms, drugeliams ir kitiems vabalams. Praėjus kuriam laikui, namelio turiniui trūnijant ar pūvant, vieni vabzdžiai tą namelį paliks, bet atsikraustys kiti, tad „gyventojai“ nuolat keisis, kaip ir tikrame viešbutyje.

9 stotelė – romantiškoji, pasakojanti Nemuno ir Neries meilės istoriją.

10 stotelė - kviečiame į paukščių stebėjimo nuotykį. Paukščių stebėjimas - puikus laisvalaikio praleidimo būdas visai šeimai.

Edmundo Mališausko nuotrauka