Kulautuva

 

 

Sveiki atvykę į nuostabiąją Kulautuvą!

 

 

1933 m. balandžio 22 d. Kauno rajone buvo atidarytas pirmasis šalies kurortas – Kulautuva. Sveikatą čia stiprino atvykusieji iš kaimyninių šalių, Kanados, Amerikos ir net Bolivijos. Tuomet Kulautuvą itin mėgo žydų tautybės poilsiautojai. Karaliaučiaus daktarai, užsienio svečiai sakydavo, „... jei tavęs nepagydė Kulautuvos oras, tai tavęs jau niekas nepagydys ...“, o Vokietijos medikai stebėdavosi, kam reikėjo taip toli sveikatos ieškoti, jei Kulautuva – ranka pasiekiama.

Kulautuvoje poilsiavo ir savas vasarvietes turėjo nemažai laikinosios sostinės politikų, menininkų ir užsienio šalies diplomatų.

Kulautuva svetinga ir šiandien. Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai gali išbandyti maršrutus dviračiais, pėsčiomis ar laivu. Vandens pramogų mėgėjai kviečiami apsilankyti vandenlenčių parke, prie Kulautuvos karjero.

Žiediniai maršrutai parengti žygiuoti 2–6 km sveikatingumo takais, besidriekiančiais kalvotais ir vingiuotais pušynais, iš kurių properšų atsiveria Nemuno lankos. Mineralinio vandens biuvetė priima visus, keliaujančius pro šalį atgaivos ir atsipalaidavimo minutei. O turistiniai objektai kviečia pažinti kažkada kurortu vadinto miestelio istoriją ir dvasią.

 

Turistinis maršrutas Kulautuvos miestelyje

 

 

1. KULAUTUVOS MAŽŲJŲ LAIVŲ PRIEPLAUKA

Kulautuva

54.94102427223707, 23.62955495717787

Prieplauka skirta pažintiniais ir pramoginiais tikslais keliaujantiems turistams išlaipinti ir įlaipinti lankant Kulautuvos ir kitus Kauno rajono turistinius objektus bei pramoginius renginius.

Į šią prieplauką kiekvieną vasarą atplaukia Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro laivas „Zapyškis“. Jis plukdo keleivius palei Kauno rajono miestelius prie Nemuno: Zapyškį, Kačerginę, Kulautuvą, Vilkiją.

Šalia prieplaukos rasite menininko D. Karaliaus sukurtą skulptūrą „Uoste šuolis“.

 

2. MAŽOSIOS ARCHITEKTŪROS OBJEKTAS „UOSTE ŠUOLIS“

Kulautuvos mažųjų laivų prieplauka

54.941315, 23.630276

Skulptūra „Uoste šuolis“ tapo kelrodžiu ne tik plaukiantiems Nemunu. Tai nėra tik vizualus, dekoratyvinis objektas šiaudinius sodus primenančioje struktūroje. Tai – ir susitikimų vieta.

2021-ųjų pavasarį menininkas, architektas D. Karalius pradėjo savo rezidenciją kurortiniame Kauno rajono miestelyje ir iki rudens kūrė šį mažosios architektūros objektą.

 

3. KULAUTUVOS PARKAS

Tarp L. Giros ir P. Cvirkos g., Kulautuva

54.94511989140083, 23.634781248355065

Kasmet liepos mėnesį šio parko renginių aikštėje vyksta visoje Lietuvoje gerai žinomas dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“, kuris organizuojamas nuo 2001 m.

Taip pat šiame parke įrengtas 30 metrų takas vaikščioti basomis, vaikų žaidimo aikštelė, pėsčiųjų takai, šalia – automobilių parkavimo vietos.

Čia surasite unikalių skulptūrų, dedikuotų festivaliui „Akacijų alėja“: samanomis apaugęs fortepijonas, akustinė gitara, krėslas su karūna.

 

4. BENDRYSTĖS ERDVĖ – SKULPTŪROS-SUOLIUKAI IŠ AKACIJŲ

Kulautuvos parke

54.94511989140083, 23.634781248355065

Kulautuvos miesteliui itin svarbus akcentas – akacijos. 2021 m. dalis akacijų Kulautuvoje nustojo siekti dangaus aukštumų. Kulautuvos bendruomenė nenorėjo jų prarasti ir nutarė sukurti bendrystės erdvę, kurios simboliu taptų suoliukai-skulptūros, pagaminti iš akacijų.

Idėją realizavo ir suoliukus-skulptūras sukūrė menininkė, tekstilininkė Gaila Akelienė, o prie kūrybinio proceso prisidėjo ir patys vietos gyventojai.

Susikūrusi bendrystės erdvė – svarbus Kulautuvos tapatybės ir bendruomenės ryšio su gyvenamąja aplinka atspindys.

 

5. PULKININKO VYTAUTO AUGUSTAUSKO NAMAS

Akacijų al. 29, Kulautuva

54.94343295515457, 23.64050159821782

Šiame name 1930–1944 m. gyveno pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, 1933 m. tapęs kurorto statusą gavusios Kulautuvos direktoriumi. Su šiuo asmeniu, pareigas ėjusiu neatlygintinai, siejama Kulautuvos pažanga.

Tai V. Augustausko iniciatyva parengtas kurorto planas, gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla.

Gražiai ir patogiai sutvarkytas kurortas tuo metu galėjo konkuruoti su Palanga ir Birštonu.

Šiandien name įsikūręs Kulautuvos bendruomenės centras.

 

6. ŠV. MERGELĖS MARIJOS SKULPTŪRA

Netoli Kulautuvos bažnyčios

54.942764, 23.645521

1934 m. minint Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos 60-metį, Kulautuvoje buvo atidengta Švč. Mergelės Marijos – Madonos skulptūra. Ant jos postamento puikuojasi užrašas „LX Tautos Vado Antano Smetonos sukakčiai paminėti 1874–1934“. Minint šią sukaktį taip pat atidaryta ilgiausia ir gražiausia gatvė Kulautuvoje, pavadinta Prezidento Antano Smetonos alėja (dab. Akacijų alėja).

1956 m. okupacinės sovietų valdžios nurodymu paminklas buvo demontuotas. Statula perkelta į bažnyčios šventorių, o į savo vietą prie Gulbių ežero sugrąžinta 1990 m.

 

7. MINERALINIO VANDENS BIUVETĖ

Akacijų al., Kulautuva

54.942616916617595, 23.643360245565

Prieš keletą metų šioje vietoje buvo išgręžtas 150 metrų gylio gręžinys. Ištyrus vandenį paaiškėjo, kad jis yra mažos mineralizacijos, labai tyras ir švarus. Tada buvo nuspręsta Kulautuvoje įrengti mineralinio vandens biuvetę.

Biuvetei kurti panaudotas Korteno plienas, kuris ilgainiui keičia spalvą: iš oranžinio pavirsta rudu ir susilieja su medžių kamienų spalva. Teritorija sutvarkyta ir pritaikyta neįgaliesiems, įrengti suoleliai, dviračių stovai. Biuvetė veikia visus metus.

 

8. ROMANO POLOVINSKO VASARNAMIS

Poilsio g. 5, Kulautuva

54.9416203568212, 23.646500727052942

1934 m. Kulautuvoje prasidėjo intensyvus statybų etapas. Palei tuometinę Prezidento A. Smetonos alėją ėmė augti moderniškos vilos ir vasarnamiai. Net kelis jų pasistatė verslininkas Romanas Polovinskas, tapęs viena svarbiausių miestelio turizmo verslo figūrų, kuris padedamas architektų ir inžinierių, verslininkas miestelyje ėmėsi kurti kavinės ir viešbučio kompleksą.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, turtas buvo nusavintas. Polovinskai pasitraukė į vakarus.

Šiandien rekonstruotame pastate įsikūrusios Kulautuvos seniūnija ir biblioteka.

 

9. FUGALEVIČIŲ GIMINĖS STOGASTULPIS

Akacijų al., Kulautuva

54.941733, 23.643549

Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro šeimininkai Praskovija ir Feodosijus Fugalevičiai pasistatė 21 vasarnamį, juos nuomodavo vasarotojams. Karo metu dauguma pastatų sudegė, o dvarininkai su keturiomis dukromis išvyko į kitą savo dvarą prie Minsko.

1922 m. į Kulautuvą grįžusi dukra Lidija viename iš dviejų išlikusių vasarnamių atidarė pensioną, po tėvų mirties su seserimi Liudmila ir broliu Sergejumi paveldėjo dvarą. Karo metu šeima gelbėjo vaikus.

Šios giminės atminimui 2014 m. pastatytas A. Teresiaus stogastulpis.

 

10. ISTORINĖ AKACIJŲ ALĖJA

Akacijų alėja, Kulautuva

54.94116656158433, 23.645403653302573

Tai pagrindinė ir ilgiausia Kulautuvos gatvė, kuri 1934 metais 60-metį švenčiančio prezidento Antano Smetonos garbei buvo pavadinta Smetonos alėja.

Dar prezidento A. Smetonos laikais ši alėja buvo labai prižiūrima: apsodinta jaunais medeliais, iš abejų pusių apstatyta puošniomis vilomis.

Kad gatvėmis važiuojančios mašinos nekeltų dulkių ir triukšmo, pagrindinė miestelio gatvė nuolat buvo laistoma specialia alyva, o pakraščiai apsodinti jaunomis eglutėmis triukšmui slopinti.

 

11. GATVĖS MENAS „NAMAI“

V. Augustausko g. 12, Kulautuva

54.9402995839717, 23.647663211712036

Pagrindinis paveikslo akcentas – besišypsančios mergaitės portretas. Pirmiausia, tai laimingo miestelio gyventojo simbolis. Jis žymi ir skaudžią holokausto istoriją.

Tai Rosian Bagriansky-Zerner, žydų mergaitė, karo metais slėpta Kulautuvoje. Jos ir dar kitų žydų vaikų išgelbėtoja yra paskutinio Kulautuvos dvaro savininkų Fugelevičių duktė Lidija. Kūrinyje išskirti ir kitų laikotarpių simboliai.

Piešinio autorė tapytoja Laura Slavinskaitė.

 

12. KULAUTUVOS ŠV. MERGELĖS MARIJOS VARDO BAŽNYČIOS VARPINĖ

Pušyno g. 23, Kulautuva

54.942705817658045, 23.64592290986552

1930 m. Kulautuvos kurorte įsikūrė vienuolės Darbo seserys. Jos įkūrė privačią koplyčią, kuri 1940 m. pertvarkyta į bažnyčią.

Architektų H. Raugalo ir S. Šimašiaus projektuota bei 1987 m. pastatyta varpinė su bažnyčia ir šventoriumi sudarė vientisą ansamblį. Varpinės bokštelyje įkeltas XIX a. pab. Vokietijoje lietas varpas, kurį už 1500 rublių nusipirkęs į Kulautuvą atsigabeno tuometinis bažnyčios rektorius.

2012 m. bažnyčią suniokojo gaisras. Išliko tik ši medinė, liaudies architektūros formų varpinė.

 

13. KULAUTUVOS ŠV. MERGELĖS MARIJOS VARDO BAŽNYČIA

Pušyno g. 23, Kulautuva

54.942705817658045, 23.64592290986552

Tai viena jauniausių bažnyčių Lietuvoje, pastatyta tik 2021 m. ten pat, kur stovėjo senoji medinė bažnyčia, suniokota gaisro.

Atstatyta šventovė – kryžiaus formos, įkomponuota pušyne, greta populiarios pėsčiųjų trasos. Jos fasadams panaudota daug stiklo, todėl vidaus erdvės vizualiai jungiasi su aplinka. Bažnyčia ne tik šviesi, bet ir moderni: ant sienų pakabintuose ekranuose tikintieji gali matyti maldų ir giesmių tekstus, įrengtas interneto ryšys, vaikų kambarys.

Senoji medinė Kulautuvos bažnytėlė buvo visiškai sudeginta 2012 m.

 

14. DIEVŲ IR DEIVIŲ SLĖNIS

Nuoroda ties Pušyno g. 39

54.944041, 23.646191

Kulautuvos pėsčiųjų sveikatingumo take įkurtas dievų ir deivių slėnis, vietinių dažnai vadinamas tiesiog skulptūrų parku. Čia Lietuvos skulptorių vasaros pleneruose sukurtos ąžuolo skulptūros, įprasminančios svarbiausius pagoniškus dievus ir deives: Perkūną, Patrimpą, Pikuolį, Žemyną, Gabiją, Kovą, Laimą, Medeinę.

Tai puiki galimybė pasimėgauti šimtamečių pušų teikiama terapija, pasigrožėti mišku, ramybe, o vaikams paišdykauti žaidimų aikštelėse.

 

Aktyvus laisvalaikis gamtoje

 

KULAUTUVOS SVEIKATINGUMO TAKAI

Pušyno g., Kulautuva

54.94317591814105, 23.645763596975254

Kulautuvos sveikatingumo takai prasideda dviem medinėmis skulptūromis, kurios pakeltomis rankomis kviečia pasivaikščioti po pušimis kvepiančius Kulautuvos miškus. Galima žingsniuoti viena iš šešių skirtingų trasų.

Visi takai žiediniai – kur kelionę pradėsite, ten ir baigsite. Maršrutas kalvotas, vingiuoja smėlėtais pušynais, matosi Nemuno lankos. Žingsniuodami šiais takais aplankysite Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą, praeisite pro informacinius stendus, medžio skulptūras, poilsio bei vaikų žaidimo aikšteles.

 

KULAUTUVOS PAPLŪDIMYS

Kulautuvos karjeras

54.935370004256555, 23.64807785549728

Kulautuvos karjeras ir paplūdimys atitinka tarptautinius Mėlynosios Vėliavos reikalavimus: čia yra gelbėjimo stotis, pontoninė valčių prieplauka, persirengimo kabinos, žaidimų aikštelės vaikams, tinklinio aikštelė, treniruokliai, specialus takas į vandenį neįgaliesiems.

Įrengus tokią infrastruktūrą, Kulautuva sulaukė privačios investicijos – paplūdimyje ėmė veikti tuo metu didžiausias Lietuvoje vandenlenčių parko „Wake Inn“ padalinys, kavinė.

 

PRIEPLAUKA PRIE KULAUTUVOS KARJERO

Kulautuva

54.93292215800329, 23.64755927977767

 

Kulautuvos miestelį galima pasiekti ne tik sausumos, bet ir vandens keliu. Laivybos sezono metu į prieplauką šalia Kulautuvos karjero ir vandenlenčių parko keltas „Nevėžis“ atplukdo pėsčiuosius ir dviratininkus iš Zapyškio prieplaukos. Taip abipus Nemuno dviračio takai sujungiami į apie 40 km ilgio Mažąjį pakaunės turizmo žiedą maršrutu Marvelė–Kačerginė–Zapyškis–Kulautuva–Šilelio kaimas–Marvelė.

Kelto tvarkaraščiai skelbiami Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro Facebook paskyroje @kaunorajonas.lt.