Patogi strateginė vieta, išvystyta infrastruktūra

 

KAUNO RAJONAS - STRATEGINIŲ EUROPINIŲ KELIŲ SANKIRTOJE

 

Palanki Kauno rajono geografinė padėtis, nuolat vystoma ir tobulėjanti infrastruktūra, sudaro išskirtines sąlygas logistikos ir transporto veikloms plėtoti.

 

ŠIAURĖS JŪROS IR BALTIJOS JŪROS KORIDORIUS yra vienas iš devynių transporto koridorių, kurie turėtų sudaryti bendrą pagrindinių ES transporto koridorių tinklą. Šis koridorius jungia Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus su Šiaurės jūros uostais. Trasa nuo Suomijos iki Estijos (kelto linija), per tris Baltijos šalis kelių ir geležinkelių transporto jungtimis jungiasi su Lenkija, Vokietija, Nyderlandais ir Belgija. Šis koridorius taip pat apima vidaus vandenų kelius (Mitelando kanalas). Svarbiausias projektas - RAIL BALTICA - europinės vėžės geležinkelio linijjos, jungiančios Taliną, Rygą, Kauną ir šiaurės rytų Lenkiją, tiesimas.

 

Kauno rajono savivaldybė 2016-2019 m. vykdo "Šiaurės ir Baltijos jūros regionų jungties (NSB CoRe) projektą", kurio tikslas - gerinti krovinių ir keleivių transportavimo sistemą Rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje. Pagrindinis dėmesys skiriamas planavimo dokumentų ir sprendinių dėl europinės geležinkelio vėžės RAIL BALTICA panaudojimo parengimui. Į projekto įgyvendinimą įtraukta net 16 partnerių ir 40 asocijuotų partnerių. Vienas iš projekto rezultatų – parengtas jungties tarp Kauno viešojo logistikos centro (Kauno VLC) ir Kauno laisvosios ekonominės zonos (Kauno LEZ) specialusis planas, bendradarbiavimo bei krovinių vežimo perkėlimo iš kelių transporto į geležinkelių transportą modeliai.

 

MAGISTRALINIS KELIAS A6 - tai B kategorijos Europinio kelio E262 (ilgis - 417 km), einančio per Lietuvą, Latviją ir Rusiją, dalis nuo Kauno iki Latvijos sienos netoli Zarasų.

 

MAGISTRALINIS KELIAS A1 - tai A ketegorijos Europinio kelio E85 (ilgis - 2315 km) dalis, jungiantis Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Šiuo metu automagistralės statusą turi kelio ruožas Kaunas-Klaipėda, greitkelio - Kaunas-Vilnius.

 

KAS YRA TEN-T?

Transeuropinis transporto kelių tinklas (TEN-T) - svarbi transporto politikos priemonė siekiant iki 2050 m. 60 proc. sumažinti transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį. Iš esmės TEN-T tinklas - tai daugiarūšio transporto tinklas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas didelę keleivių ir krovinių dalį vežti ne keliais, o geležinkeliais ir kitų rūšių transportu. Apskritai, transeuropinių tinklų politikos tikslas - sukurti transporto infrastruktūrą ir jungtis, kurios sustiprintų bendrąją rinką, užtikrintų laisvą prekių ir žmonių judėjimą ir remti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą bei ES konkurencingumą.

Kaip Lietuva patenka į TEN-T:

Pagrindiniai vidaus vandens keliai ir uostai

https://ec.europa.eu/transport/themes/infrastructure/ten-t-guidelines/maps_en

 

Geležinkeliai (krovininiai), uostai ir terminalai

 

Geležinkeliai (keleiviniai) ir oro uostai

 

Keliai, uostai, geležinkelių terminalai ir oro uostai

 

Šaltiniai:

"Baltoji knyga", Europos komisijos, 2011 m. 

"Nauja ES transporto infrastruktūros politika", Europos komisija, 2013 m. 

www.railbaltica.org/lt

www.ec.europa.eu 

www.krs.lt