Nors Stasys Sčesnulevičius Kauno meno mokykloje mokėsi tik kelerius metus, iki prasidedant karui, vis dėlto intensyviai tapė visą gyvenimą. Vėliau, jau eidamas atsakingas pareigas universitete, tapybą laikė daugiau nei pomėgiu – natūralia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną pavasarį ir rudenį, kai sezono spalvos ir gamtos kaita intensyviausios, jis pasitraukdavo į gamtą ir tapydavo.

Dailininko sukurtų darbų galima suskaičiuoti per tūkstantį, S. Sčesnulevičiaus kūryba visuomenei liko beveik nežinoma, tikėtina, daugiausia paties autoriaus apsisprendimu. Amžininkų teigimu, S. Sčesnulevičius buvo kuklus žmogus, nemėgęs afišuoti savo tapybos darbų, todėl net kolegų ir bičiulių dailininkų, tokių kaip Antanas Žmuidzinavičius, Jonas Buračas, Rimtas Kalpokas ar Jonas Vaitys, raginamas stoti į Dailininkų sąjungą, nepanoro tapti jos nariu.

Didžiąją Stasio Sčesnulevičiaus kūrybos dalį sudaro peizažai. Juose vaizduojami konkretūs Lietuvos gamtovaizdžiai – ypač daug Dzūkijos ir Kauno miesto apylinkių vaizdų, taip pat architektūriniai ir gamtiniai objektai. Nors kiekybiškai peizažo žanras dominuoja, vertingą ir įdomią dailininko darbų grupę sudaro ir teminiai buitinio, istorinio bei portreto žanrų kūriniai.

Galutinai pasitraukęs iš aktyvios akademinės veiklos, S. Sčesnulevičius tapė dar daugiau. Paskutiniųjų metų darbuose išryškėjo nauji tapybiniai niuansai, pasikeitė iki tol dominavę spalviniai deriniai, vaizdai pradėti atskleisti sunkesnėmis spalvomis ir atspalviais, atsirado įvairesnių, daugiaprasmių siužetų.

Stasio Sčesnulevičiaus tapybos darbų paroda Kauno rajono muziejuje lankoma III–VII nuo 10 iki 17.30 val.